- trukčioti
- trukčióti, -iója, -iójo Š; ser
1. tr. L už ko suėmus ar paėmus nestipriai timpčioti: Į lauką išbėgęs lazda jodinėdavau: rykštele plaku, kad greičiau bėgtų, arba vadeles trukčioju, kad piestu stotųsi Mš. Inleido [virvę] ton skylėn, krutina krutina, žiūro – trukčiója (ps.) Sn. Netrukčiok arklio vadelėm Lp. Kaip tik šit trukčiója, tai ir pakinktus suplėšo Sdk. Anas ką bėga labiau, tą jį trukčiója kas až palos Vdš. Trukčiója ją už rankos NdŽ. A jau trukčiók netrukčiók [spenius], jau niekas neteka, reikia ažleist karvelė Prng. | Suruko visos gyslos kūno Viešpaties Christaus ir susitęsė anosp šaliesp pramuštos rankos jo, trukčiodamos su savimi visą sunkumą kūno DP176.
2. intr., tr. kiek timpčioti, kilnoti (pečius, kaklą ir pan.): Balandis trukčiójo kaklą NdŽ. Trukčiója pečiais Lp. Netrukčiók pečiais! Ds. Mūsų Jūrutis jau rietus trukčiójo JD515.
3. intr. DŽ, NdŽ būti kiek nevalingai tampomam traukulių: Miegodamas trukčiója Ds. Kad ungurį supjaustai į gabaliukus, ans trukčió[ja] Prk. | impers. tr.: Jeigu akį trukčioja – kas nors giria LMD(Dglš). Kada akį trukčiója, tai žinok, kad kas miršta iš tavo giminės (priet.) Grv. Pirštą trukčiója OG317. Nuo nikotino pirmiausiai pradeda trukčioti kūną V.Kudir. | refl.: Kūnas trukčiojosi, bet jau buvo per silpnas priešintis P.Cvir.
4. intr. R, MŽ, N šokčioti stengiantis ištrūkti: Eržilas trukčiójo bėgti, išeikvoti susikaupusią energiją NdŽ.
5. intr. LL268 kiek reikštis su pertrūkiais: Skardus aidas ritos trukčiodamas per visą girią Vaižg. Iš triukšmo išsiskyrė trukčiojąs raudojimas rš.
trukčiotai adv. LL268.\ trukčioti; ištrukčioti; patrukčioti
Dictionary of the Lithuanian Language.